Eksploatuojamos kelio dangos konstrukcijos būklės kitimas arba degradacija įtakota visos eilės veiksnių ir kintamųjų: aplinkos poveikio (kritulių, temperatūros ir t. t.), apkrovų poveikio (transporto priemonių tipo, svorio, važiavimo greičio, intensyvumo ir t. t.), dangos konstrukcijos (tipo, sluoksnių storių, medžiagų charakteristikų ir pan.), įrengimo kokybės (sutankinimo, klojimo temperatūros ir pan.) ir kitų. Kiekvienas veiksnys daugiau ar mažiau sąlygoja dangos eksploatacijos trukmę bei pažaidų susidarymą ir propagavimą. Teoriniai dangos konstrukcijos būklės kitimo metodai įvertina skirtingus dangos irimo modelius, tokius kaip: provėžų, nuovargio ir temperatūrinių plyšių, dangos nelygumo. Dažniausiai dangos konstrukcijos degradacijos metodai taikomi naudos ir kaštų analizei bei planuojant kelių priežiūros lėšas. Šio tyrimo tikslas įsisavinti greitkelių plėtros ir valdymo metodiką HDM-4 (toliau HDM-4) nustatant eksploatuojamų kelių dangos konstrukcijos būklę bei numatant tolimesnius dangos degradacijos procesus. Eksploatuojamų kelių dangos degradacija įvertinta per provėžos gylio ir dangos nelygumo modelius, kurių vertės palygintos su išmatuotais duomenimis.